Pradžia / Tabu / Aš turbūt tau patogi
Alexander Yakovlev_angel

Aš turbūt tau patogi

Ilgai mintyse kalbėjausi su tavimi. Su savimi. Su mumis. Norėjau paskambanti ar parašyti elektroninį laišką. Tačiau susilaikiau. Internetu atsiųstas žinutes žmonės dažniausiai ne taip perskaito. Ir tu būtum taip padaręs. Kaip daugelis. O man reikėjo pasikalbėti. Su tavimi. Su kuo nors. Kodėl neskambinau? Nes aš visada skambinu. Jau taip susiklostė. Bandžiau tą pakeisti, bet nesėkmingai. Tavo klausimas „O koks skirtumas kas skambina?“ buvo logiškas. Taip. Koks skirtumas. Bet kodėl ne tu??? Juk skambinau šeštadienį. Kalbėjomės. Tiesa, nežinau ar tikrai viską prisimeni. Skambinau pirmadienį. Telefonas buvo išjungtas. Antradienį kvietimo signalas buvo geras, bet niekas į skambutį neatsakė. Ir neperskambino… Kitomis dienomis nė nebandžiau. Žinoma, juk nėra skirtumo kas skambina. Tad, kodėl, radęs praleistą skambutį, nepaskambinai tu?

Puikiai prisimenu kai pasakojai, kad tavo širdį pasiekti sunku. Ir iš tiesų. Sunku. Labai. Man buvai svarbus. Ir tą rodžiau, atvirai pasakiau. Vienu metu galvojau, kad ir tavo jausmai karštesni nei tiesiog įsimylėjusio žmogaus. Bet… gerai, jog rožinių akinių mūsų santykiuose atsisakiau iškart. Viską, kiek tik įmanoma, stengiausi matyti kuo aiškiau. Ir… pamačiau. Minėjai, kad turėjai kelias „drauges“, kurios į svečius atvažiuodavo kai tik tau to reikėdavo. Be klausimų, be lūkesčių, be priekaištų. Ir aš atvažiuodavau. Tik karts nuo karto prabildavau apie tai, ko tikėčiausi. Na, kad ir tu kartais atvažiuotum pas mane. Be to nuolatinio lengvo „tarp eilučių“, jog kuras yra labai brangus. Brangus… Brangus??? Kam? Mylintiems žmonėms??? Kuro kaina jiems mažiausiai reiškia. Kaip ir daugelis kitų dalykų, kuriuos imi skaičiuoti nebenešiodamas rožinių akinių. Vadinasi, jų pas tave nebuvo. O aš tiesiog bandžiau suprasti ekonomikos dėsnius. Ir pateisinti tai. Bet nebenoriu. Nebenoriu būti patogi. Nebenoriu į svečius važiuoti tik aš. Nebenoriu laukti skambučio ir skambinti pati. Nebenoriu matyti išlaidavimą ir taupymą ne vietoje, tik savo reikmėms. Nebenoriu būti ne tik ketvirta, trečia ar dar kažkelinta, bet ir antra. Daug prašau? Ne. Žinau, kad tai smulkmenos mylinčiam žmogui. Na, o ieškančiam patogumo sau – katastrofa!

Atleisk. Aš pasitraukiu. Ir tikiuosi, kad tave dar aplankys meilė. Tokia, kurioje nereikės skaičiuoti, tokia, kuri nebus patogi, bet vis tiek bus tokia svarbi, jog net gniauš kvapą, tokia, kuri žiemą be sniego pavers šildančia vasara. Patirk šį jausmą! Jis ypatingas!

O aš visada būsiu šalia. Kaip prisiminimas ir gero linkintis bei saugantis angelas.

 

Apie admin

Check Also

Koliažai

Pasikeitimai

Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma. Z. Sesbronas Mano ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *